- junkinys
- junkinỹs, -ė̃ smob. (3a) Š, jùnkinis, -ė (1) J.Jabl 1. mylimasis, meilužis: Ar susipykai su savo junkine, ar ką, kad nešneki su ja! On. Ona su savo junkiniu vaikšto Užp. Įprato junkinys: ateina i ateina kožną vakarą Bsg. Ji su savo junkiniu per akis apgauna [vyrą] Krž. Kad man tuojau čia to tavo junkinio nebebūtų! rš. Pati jo nemylėjo ir turėjo kitą junkinį iš susiedijos, katras dažnai ant ją ateidavo BsPII271. 2. draugas: Pas mus depoj buvo du tokie junkiniaĩ Rz. 3. tinkantis nujunkyti: O, berniokas jau nebemažas, pats tas jùnkinis Ds. 4. Db veršiukas, žindantis svetimą karvę.
Dictionary of the Lithuanian Language.
